Nuolatiniai magnetai

  Žodis „magnetas", išverstas iš graikų kalbos, reiškia Magnėzijos akmenį. (Magnezija – Mažosios Azijos miestas.) Istorija byloja, kad būtent čia aptikta akmenų, traukiančių geležinius daiktus.

   Ilgainiui žmonės magnetus išmoko pasigaminti. Pakako iš specialių rūšių plieno padarytus strypus įnešti į stiprų magnetinį lauką. Šiam nustojus veikti, strypai būdavo įmagnetinti. Kūnai, išlaikantys įmagnetėjimą yra vadinami nuolatiniais magnetais. Nuolatiniai magnetai traukia kitus kūnus, turinčius geležies. Stipriausiai juos veikia magneto galai, vadinami magnetiniais poliais, silpniausiai — vidurinė magneto dalis.

  Mažas pailgas magnetėlis įtvirtintas ant smailios ašelės, vadinamas magnetine rodykle. Jeigu arti magnetinės rodyklės nėra kitų laukų, ji pasisuka taip, kad vienas jos galas rodo šiaurę, o kitas – pietus. Į šiaurę pasisukantis galas vadinamas šiauriniū magnetiniu poliumi ir žymimas raide N, o pasisukantis į pietus – pietiniii magnetiniu poliumi ir žymimas raide S. Jau žinote, kad vienavardžiai magneto poliai vienas kitą stumia, įvairiavardžiai traukia.