MATAVIMO VIENETAI IR FORMULĖS

  Įvairūs fizikiniai reiškiniai, kūnai, medžiagos pasižymi būdingomis savybėmis: judėjimas – sparta, svyravimas – trukme, automobilis – inertiškumu, geležis – tankumu ir t. t. Čia paminėtas ir kitas reiškinių, kūnų bei medžiagų savybes apibūdina tam tikri dydžiai, vadinami fizikiniais dydžiais (greitis, laikas, masė, tankis, ilgis, temperatūra ir t. t.).

 

   Išmatuoti kurį nors fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu.  

 

    Išmatavus dydį, randama jo skaitinė vertė, išreikšta atitinkamu matavimo vienetu. Visi fizikiniai dydžiai turi savo matavimo vienetus, todėl, išmatavus kurį nors dydį, prie matavimo rezultato (skaičiaus) visada rašomas matavimo vienetas.

  Pavyzdžiui, du metrai – 5 m, keturi kilogramai – 3 kg, penkiolika sekundžių – 45 s, šešiasdešimt kilometrų per valandą – 86 km/h.

Išmatuotais fizikiniais dydžiais galime tiksliau apibūdinti tiriamų objektų savybes, pavyzdžiui, pasakyti, kiek kartų automobilio greitis didesnis už pėsčiojo, kiek vienas variklis galingesnis už kitą, kiek kartų vienas kūnas labiau slegia paviršių negu kitas, kiek kartų vandens tankis didesnis už vandens garų tankį.

   Matuojant vienarūšius fizikinius dydžius, reikia vartoti vienodus matavimo vienetus, kitaip bus neįmanoma tų dydžių palyginti.

 

Matai senovėje

 

   Matai atsirado kai žmogui prireikė matuoti aplinkos daiktus. Siūdami drabužius, gamindami ginklus, statydami būstus, mūsų protėviai turėjo nustatyti jų dydį. Tai buvo labai seniai, todėl sužinoti, pavyzdžiui, kada atsirado pirmasis ilgio vienetas, neįmanoma. Daugelį šimtmečių vartotų matavimo vienetų pavadinimai (pėda, sieksnis, alkūnė ir kt.) rodo, kad jie dažniausiai buvo susiję su žmogaus kūno dalių dydžiu. Tačiau žmonės nevienodi, todėl skirtingo didumo ir matavimo vienetai.

Viduramžiais beveik kiekvienas kraštas turėjo savus ilgio matavimo vienetus. Kad nekiltų nesusipratimų tarp pirklių ir pirkėjų, kai kur prie miestų rotušių sienų būdavo pritvirtinami ilgio etalonai.

 

  Etalonas (pranc. etalon) – pavyzdinis matas, matavimo prietaisas, naudojamas matavimo vienetui atkurti, saugoti ir perduoti didžiausiu įmanomu tikslumu.

  Iš pagrindinių vienetų pagal fizikinius dydžius siejančias formules sudaromi vadinamieji išvestiniai SI vienetai, kaip antai ploto, tūrio ar greičio.

 

 

  Formulė (lot. formula – pavyzdys, taisyklė) – teiginio ar apibrėžimo simbolinis užrašymas skaičiais, raidėmis ir matematiniais ženklais.

 

 

Fizikinis dydis

Simbolinis žymėjimas

Fizikinių dydžių matavimo vienetai

Pagrindiniai

Kiti

Ilgis

l

m

mm, cm, dm, km

Plotis

b

m

mm, cm, dm, km

Aukštis

h

m

mm, cm, dm, km

Plotas

S

mm², cm²,dm², km², a, ha

Tūris

V

mm³, cm³, dm³, km³, l, ml

Masė

m

kg

mg, g, cnt, t

Laikas

t

s

min, h, para, metai, amžius

Greitis

v

m/s

km/h, dm/s, cm/min